Žymų Archyvai: naudojimąsis

Nauja interneto svetainė: ar patogu naudotis?

 

Ne kartą savo dienarštyje minėjome, kad kuriant naują interneto svetainę, reikia visuomet galvoti ne apie patį tinklalapį, o apie žmones, kurie juo naudosis. Vienas pagrindinių kokybiškos svetainės kriterijų yra naudojimosi ja patogumas. Tai gana plati sąvoka, anglų kalboje apibrėžiama žodžiu „usability“ (lietuvių kalboje taip pat galima sutikti terminą „panaudojamumas“). Šis terminas nusako, kaip lengva naudotis ar kaip greitai galima išmokti naudotis tam tikru žmogaus sukurtu technologiniu kūriniu. Didesnėse kompanijose dirba šios srities specialistai, testuojantys naudojimosi nauja produkcija ypatumus. Tai usability analitikai. Mažesnėse įmonėse šį darbą, greta pagrindinių savo įsipareigojimų, atlieka dizaineriai, techninės pagalbinės medžiagos sudarytojai, marketingo ar kt. specialistai.

Naudojimosi patogumas gali būti nustatinėjamas sukūrus naują programinę įrangą, sudarinėjant knygą, gaminant įrankį, mechanizmą ar bet kokiam kitam sprendimui, su kuriuo žmogus atlieka tam tikras užduotis, t.y. sąveikauja. Interneto svetainė nėra plakatas gatvėje, kurį galima vertinti akimis, laikant rankas  kišenėse. Interneto svetainė yra tokia elektroninė erdvė, kurioje lankytojas norėdamas geriau suprasti, kur atvyko, turi atlikti bent keletą paspaudimų pelės klavišu. Taigi, ar jam tai lengva padaryti? Kur ta svarbiausia informacija, kurią jūs norite jam perduoti? Ar ji greitai randama? O jeigu norite parduoti atitinkamą skaičių prekių, ar gauti pakankamą kiekį komentarų savo naujai produkcijai – ar tai galima tikrai lengvai ir nesunkiai padaryti jūsų svetainėje? Tokie ir panašūs klausimai kyla analizuojant būsimos interneto svetainės  patogumo naudotis aspektą. Jis turi būti apgalvotas ir ištestuotas, norint, kad interneto tinklapis būtų naudingas įmonei ar klientui, o ne tarnautų savo grožiu ir originalumu pats sau.

Kodėl reikia įvertinti, ar interneto svetaine yra patogu ir lengva naudotis?

Štai keletas svarbių sąlygų dėl kurių reikėtų įvertinti naujos interneto svetainės usability:

– jis turi sukelti lankytojams pasitenkinimo ir pasitikėjimo asmeninėmis naršymo galimybės jausmą, kuris sukurtų pasitikėjimą ir lojalumą įmonei;

– tinkamai išanalizuotas valdymo patogumas, tiesiogiai lemia interneto svetainės lankytojo produktymą, sėkmę atliekant tam tikrus žingsnius ir juos realizuojant (tarkime, atliekant pirkimą);

– iš anksto įvertinę būsimo web projekto usability, ženkliai sumažinsite ilgalaikes svetainės vystymo, įskaitant dizaino korekcijas, išlaidas;

– sumažinsite mokymams naudotis interneto svetaine ir jos priežiūrai skirta išlaidas;

– paskatinsite informacijos sklaidą apie projektą „iš lūpų į lūpas“, socialinės medijos dėka ir kitais „nemokamo“ marketingo kanalais;

– įvertinimas profesionalioje žiniasklaidoje ir būsimiems klientams skirtose apžvalgose;

– ir svarbiausia padidinsite sugrįžtančių klientų srautą, kuris tuo pačiu didins ir jūsų konkurencingumą.

Kaip daroma interneto svetainės usability analizė?

Vienas iš populiariausių naudojimosi interneto svetaine patogumo analizės būdų yra svetainės („medžio“) struktūros analizė (angl. „tree testing“). Jos principas yra įvairių straipsnių ar tam tikrų puslapių surandamumo vertinimas. Didesnės interneto svetainės turi tam tikrą hierarchiją, pagal kurią sudėlioti įvairių laipsnių žemesnių ir aukštesnių kategorijų straipsniai – puslapiai. Šis testas padeda išsiaiškinti, kaip greitai ir paprastai šioje hierarchijoje galima orientuotis.

„Tree testing“ analizė atliekama ne pačioje svetainėje, o supaprastintoje tekstinėje jos versijoje. Taip užtikrinama, kad struktūra yra izoliuojama ir vertinama atskirai nuo įvairių efektų, pagalbinių navigacijos priemonių, vizualaus dizaino ir kt. faktorių.

Tipinė metodo eiga yra tokia:

1. Dalyviui duodamas konkretus uždavinys surasti atitinkamą informaciją, tarkime „surasti vienspalvį mėlyną kaklaraištį už 55,00 Lt“.

2. Duodamas pradinis, aukščiausio lygio interneto svetainės meniu.

3. Jie renkasi tam tikrą meniu punktą, tuomet gauna šio meniu punkto submeniu sąrašą.

4. Dalyvis toliau tęsia paiešką: renkasi submeniu punktą ir keliauja toliau arba renkasi grįžimą, t.y. naviguoja tol, kol randa reikiamą informaciją.

5. Dalyvis atlieka keletą panašių užduočių, pradėdamas nuo tinklalapio pradžios meniu.

6. Keletui dalyvių įvygdžius testą, analizuojami kiekvienoje užduotyje pasiekti rezultatai.

 

Rezultatų analizė

Analizuojant gautus rezultatus, paprastai siekiama išsiaiškinti šiuos dalykus:

1. Ar dalyviams pavyko surasti reikiamą informaciją?

2. Ar pavyko surasti informaciją einant tiesiai prie jos, ar reikėjo atlikti grįžtamuosius žingsnius?

3. Jeigu nepvyko rasti reikiamos informacijos, kurioje vietoje buvo daroma klaida?

4. Ar dalyviai skirtingus meniu punktus rinkosi greitai ar turėjo skirti šiek tiek laiko prieš pasirinkdami?

5. Kurios svetainės struktūrinio medžio dalys veikė ir nukreipė teisinga linkme, o kurios ne?

 

Taigi, kad interneto tinklalapis būtų lengvai naršomas ir patogus lankytojui, reikia atlikti tam tikrus paruošiamuosius darbus. Kiekvienas veiksmas neturėtų reikalauti daug pastangų, laiko ir bandyti lankytojo kantrybę. Bent jau ne daugiau už jūsų konkurentus.