IT verslas: bendravimo su klientais ypatumai

IT verslas: geras ar blogas? Tikriausiai būna visokių dienų, o šiandien būtent viena iš tų prastesnių. Kuomet mūsų ir kliento bendravimo principai visiškai nesutampa ir yra skirtingose pasaulio pusėse, nors tiek mes tiek jie yra kauniečiai. Daug neverkšlenant trumpas istorijos scenarijus:

1. Nupiešiam svetainės dizainą ir siunčiam klientui.

2. Kliento direktoriaus skambutis ir ragelyje girdimas gausmas (žinoma, tai subjektyvu, bet vienam tai atrodys pakeltas tonas, kitam rimtas pokalbis, trečiam tiesiog riksmas – man pasirodė pastarasis variantas). Tarp garsiai beriamų žodžių šiaip taip pavyksta išgirsti ir iššifruoti, kad mes visiškai nemokame piešti ir kurti svetainių dizainų ir kad „arba darot kažką“ arba „baigiam su jumis visus darbus“.

3. Didžiulėmis pastangomis per intensyvaus griausmo srautą, pavyksta paaiškinti, kad mes visuomet piešiam antrą, trečią ir t.t. variantus kol gaunam klientui patinkantį vaizdo rezultatą. Jei šis netiko, tai visiškai ne pasaulio pabaiga – jį dedam į šoną ir dirbam toliau.

Juo labiau, kad darbai buvo tik prasidėję ir terminai dar toli ir tiesiog iš vis jokio pagrindo panikai.

4. Trumpas punktas – nupiešiam antrą versiją, nusiunčiam. Kliento administratorė praneša, kad reikia paskambinti direktoriui. Skambinam… gausios pagyros, kad mes šaunuoliai ir kad nesitikėjo, jog galime taip dirbti. (WTF???)

Čia tikriausiai ir turėjo kilti didžiausias įtarimas – ar galima sveiku protu suvokti tokias bendravimo ir mąstysenos transformacijas? Nuo paniekos iki pagyrų?

5. Taigi, suderinom dizainą ir sutarėm, kad pradedam karpymo, hiperaktyvavimo ir programavimo darbus.

6. Baigiam šiuos darbus, sukeliam kliento medžiagą, siunčiam patvirtinimui ar galim jau kelt į serverį.

7. Administratorės laiškas, kad reikia paskambinti direktoriui, kuris „kažko labai nepatenkintas“

8. Skambinam. Išgirstam identišką psichofiziologinę kliento būseną, kaip ir pirmo pokalbio metu. Belieka cituoti:

„…ar jūs nematėte internete, kaip turi atrodyti svetainė?…“

„…ar jūs patys matote, ką padarėte?…“

„…jūs bandote tyčiotis iš mūsų?…“

„…arba padarote, kaip turi būti, arba viskas, taškas…“

9. Gal 5 kartus įvairiomis formomis bandžiau išgauti, kas konkrečiai netinka ir ką turėtume pakeisti.

10. Projekto pabaigos likimas tikriausiai klausimų niekam nekelia.

Štai toks kartais gali būti IT verslas, neabejoju, kad tokia įmonė pirkdama ir kitas paslaugas ar prekes elgiasi panašiai ir mes šiuo atveju nebuvome išskirtiniai. Keletas darbuotojų praleido dykai nepilną mėnesį laiko. Ir tiek.

4 komentarai

  1. s

    sudetinga dirbti su zmonemis, kurie nezino, ko patys nori.. liudniausia, kad niekada nezinai kada tokie pasitaikys.
    uzuojauta komandai (:

    Atsakyti
  2. admin Įrašo autorius(-ė)

    Sveiki, Egidijau,

    nepatikėsit, bet nesinori su tokiais žmonėmis turėti nieko bendro ir dar apeliuoti į kažkokią teisybę. Norisi kuo greičiau užmiršti viską.

    Beje, sutartį buvome sudarę, o ši įmonė buvo pirmoji išsireikalavusi galimybės nemokėti avanso. Galbūt tai irgi galėjo būti ženklas. 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *